Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

Gamta ir geografija

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną, suformuotos Kauno marios. Kitoje Miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras.

Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų.

Miesto klimatas žemyninis, šalčiausias – sausio, šilčiausias – liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Mieste yra daug saugomų teritorijų, draustinių, kuriuose aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi mieste parkai – Ąžuolynas, Pažaislio ir Panemunės šilai.

Pagrindiniai Kaune aplinkos teršėjai yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo, išgaunamas keturiose miesto vandenvietėse.

2008 m. rugsėjo 16 d. Marvelėje pradėti eksploatuoti modernūs biologinio nuotekų valymo įrenginiai. Išvalytas vanduo atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

Miesto dalys

Seniausioji Kauno miesto dalis – Kauno senamiestis, kuriame susiformavo stačiakampis gatvių planas. Nuo 1847 m., suformavus naują carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą, pradėtas planingas Kauno naujamiesčio užstatymas. Palaipsniui prie senosios Kauno dalies imta prijungti gretimas tankiai apgyvendintas teritorijas. Naujamiestis su Laisvės alėja yra laikomas dabartiniu miesto centru.

1889 m. prie Kauno miesto prijungtas Žaliakalnis, išsiskiriantis privačiais namais, pagrindinė gatvė Vydūno alėja. Miestas dar labiau išsiplėtė 1919 m. prijungus Aleksotą ir Vilijampolę, o 1932 m. ir Šančius. Apie 1960 m. miestui taip pat priklausė ir Freda, Petrašiūnai, Panemunė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie Kauno maždaug iki 1980 m., o dabartines ribas miestas įgavo 1996 m. Šiuo metu yra 32 miesto dalys (gyvenamieji ir pramoniniai rajonai).

Town hall   (Rotušės a.)   1.5 km by foot

The centrepiece of the old town Rotuses Square, with original construction dating from 1542m. This building has elements of Gothic, baroque and classicism and it presentl serves as a ceremonial Wedding Palace with the Museum of Ceramics in its basement.

The first Gothic church and one of the first brick buildings in Kaunas. Built around in 1400 on the initiative of the Lithuanian Grand Duke Vytautas. It is also near Nemunas river where you can also enjoy many wonderful views.

National M.K.Čiurlionis Art Museum   (V. Putvinskio g. 55)  750 m by foot

In this art deco style, recently refurbished and renovated building can be found works of the painter and composer M.K. Čiurlionis, perhaps the most notable and famous of Lithuania‘s artists from the early 20th century.

The only two funiculars (vertical trains) in Lithuania and original objects of our engineering heritage dating from 1930-35 and now restored to their former glory. Upon taking the Aleksotas funicular, can be reached a panoramic area to admire the view of Kaunas Old Town.

Contains a mix of traditional and contemporary art collections from 1945 onwards. It includes an impressive display from the avant garde „FLUXUS“ movement, whose inspirator is born in Kaunas city -  Jurgis (George) Maciunas.

The Museum displays weapons and a collection of sport awards. It also has a display of items relating to the ill-fated but historic flight of the LITUANICA across the Atlantic ocean.

Dating from the end of 14th century, this is the biggest Gothic building in Lithuania and the only one cathedral built in a Gothic style. There is a must to see the gorgeuos views inside.

Built in 13th century as a defence fortress against the Crusaders. Part of the original 14th century tower and defence wall have survived till the present day.

A mighty impressive modern church with construction started in 1933 (as a thankful gesture for Independace) and restoration completed in 2000. The roof-tio gives you a wonderful panoramic view of Kaunas city.

The former parliament building during the time Kaunas was the capital city of Lithuania, now lovingly restored. In the garden of the President‘s House you will find statues of the Presidents who ruled Lithuania from 1918 to 1939.

Connecting the new town with the old town, Vilnius street is perhaps the most beautiful street in Kaunas and accessible only by pedestrians. A large number of buildings remain from the 16th century.

The avenue of Freedom as known as Laisves avenue, along with many of the streets feeding into it, is a corridor of cultural experience. There are shops, market stalls, bars, cafes and theatres galore here to enjoy and spend your time.

A beautiful church with much of its original brickwork and interior decoration. Considered a minor miracle as it is one of the smallest and oldest churches in Kaunas, if not in all the country.

The Ninth Fort of Kaunas Fortress. Hard Labour Prison. The Place of Mass Murder. The Museum.

Kauno miesto istorija mena dar akmens amžių (aptikta stovyklaviečių). Yra 7 geležies amžiaus piliakalniai, 4 dideli X–XII a. kapinynai. I tūkstm. 2-ojoje pusėje – XIV a. Nemuno ir Neries santakoje buvo dvi gyvenvietės. Miesto raida prasidėjo XIV–XV a. sandūroje, XV a. pradžioje jis užėmė ~20 ha plotą.

Pavadinimo kilmė

Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose (Kauen, Cawen, Kauwenpille ir kt.), dažnai minimas ir Rusios kronikose.

Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Kaunas; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadina Kauno pilimi, o ne tiesiog pilimi, nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardis Kaunas kildinamas iš būdvardžio kaunus ‘kuris mėgsta muštis, kautis’. Jei taip, tai hipotetinis pilies valdovas Kaunas turėjęs būti arba karštakošis, arba geras kovų meistras, gerai įvaldęs tuometinius ginklus.

Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti ‘gilus’, ‘žemas’, ‘slėnyje esąs’. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies *kau-, *keu-‘lenkti(s)’, ‘linkti’; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė ‘žemas’ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotų hauns ‘žemas’, vokiečių Hohn ‘pajuoka’, latvių kauns ‘gėda’. Vadinasi, šiuo atveju Kaunas kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžio kaunas ar kaunus ‘žemas’. Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg. Simnas (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio), Stabingis (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio stabis ‘akmuo’), Kirsna (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio kirsnan ‘juodas’), Palanga, Kretinga (su kuršiškomis priesagomis -ang-, -ing-) ir kt.

Liaudies etimologijoje Kauno pavadinimas siejamas su veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas ‘kaunasi’, ‘kovoja’ – aliuzija į vietą, kur vykdavo dažnos lietuvių kovos su kryžiuočiais). Toks aiškinimas nėra visai be pagrindo, nes iš dalies siejasi su aukščiau minėtąja asmenvardine hipoteze. Be to, esama daiktavardžių kaunis, kaunė (net su ta pačia šaknies priegaide!) ‘kova, mūšis’. Kad kautynės gali duoti vardą jų vietai, rodo Pabaisko (į pietus nuo Ukmergės) pavyzdys, kur 1435 m. vyko Švitrigailos ir jo sąjungininkų mūšis su jo priešininkų bei Lenkijos kariuomenėmis. Bėda tik ta, jog intensyvūs mūšiai su kryžiuočiais ties Kaunu prasidėjo nuo XIV a. vidurio, o pats vardas yra senesnis.

Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apie Palemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus Kūno vardo: esą šis atsikėlęs prie Nevėžio (?) žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu. Istorikas T. Narbutas (XIX a.) yra užrašęs (ar sukūręs?) legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu Kauno senamiesčiu; Kaunį savo globėju laikę sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką: augalų ūglių, šaknų, porą avinų.